Jeigu jau ruošiatės keliauti į Klaipėdą ar praleisti ten savaitę atostogų, be abejonės, planuojate dalį laiko praleisti prie jūros. Ir visai nesvarbu, ar žiema, ar vasara – prie jūros poilsiauti visuomet smagu. Jūros bangų ošimas visuomet ramina, o besileidžianti saulė nukelia į netikėtus prisiminimus, o dabarties akimirką nudažo ryškiu raudoniu. Tad keliautojams, kurie keliauja Klaipėdos kryptimi, rekomenduojama nepatingėti ir apsilankyti prie Olando kepurės.
Olando kepurė suformuota prieš tūkstantmečius slinkusių Baltijos ledynų. Paprastais žodžiais tariant, tai maždaug 24 metrų skardis susiformavęs Baltijos jūros pakrantėje, o dar tiksliau Pajūrio regioniniame parke, prie Karklės. Festivalių mėgėjai, dažnai atvyksta į šią vietą festivalių metu, tad ją jau gerai pažįsta.
Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinis gan didelis – sudaro net 123 ha plotą. Čia saugomas ne tik prieš 12-15 tūkstančius metų suformuotas skardis, bet ir visa jo gamtinė aplinka. Tikriausiai, vis dar neaišku, kuri dalis, šios nuostabios vietovės vadinama Olando kepure, tiesa? Baltijos jūros pakraštyje stūksojęs ledynas, pradėjęs slinkti suformavo moreninį gūbrį, o jo pats aukščiausias taškas ir vadinamas Olando kepurės kalnu. Būtent šį kalną geologiškai galėtume įvardinti taip – parabolinė kopa, kurios aukštis apie 24 metrus virš jūros lygio.
Deja, laikui bėgant, Olandų kepurė yra nuolat ardoma Baltijos jūros krantą skalaujančių bangų. Verta paminėti, kad 2008 metais Aplinkos ministerija Olandų kepurės skardį įtraukė į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
Olandų kepurę supantis kraštovaizdis, jau nuo seno buvo gan įdomus ir kontrastingas. Mat patį kalną puošia pušys, ąžuolai, o aplinkui plyti smėlio lyguma. Sakoma, kad kadaise šis kalnas atliko švyturio funkciją, buvo gan lengva žvejams pastebėti krantą.
Jau XVII amžiuje, kada pradėti sudarinėti Klaipėdos uosto žemėlapiai, į juos buvo įtrauktas ir Olandų kepurės taškas. Pavadinimas „Olandų kepurė“ tapo oficialus tik 1818 metais. Daugeliui smalsu, kodėl toks pavadinimas? Tiesa ta, kad vieningo atsakymo nėra ir niekas gerai nežino, kaip ir kam jis kilo. Spėjama, kad pavadinimą davė jūrininkai, mat plaukiant iš jūros pusės kalnas primena olandišką kepurę. XIX – XX amžiuje, ši vietovė vietos gyventojų buvo dažnai vadinta Melmuiže, kas kuršių kalba reikštų Juodasis dvaras.
Dar XIX amžiaus pabaigoje, šiose nuostabaus grožio apylinkėse buvo sukurtas ilgesniems pasivaikščiojimams skirtas parkas: pasodinti ąžuolai, bukai, klevai bei kiti įvairūs medžiai.
Foto: Tomas Čekanavičius
